Cheminio lieknėjimo baubas |
|
Bene pati tamsiausia ir prieštaringiausia kovos už lieknesnę figūrą pusė – farmakologinis, o dar dažniau – pseudofarmakologinis lieknėjimas. Deja, jis kur kas populiaresnis, nei to norėtų medikai.
Kadangi ne visada užtenka laiko ir valios laikytis subalansuotos dietos bei sportuoti, o ir rezultatų tenka lukterėti kiek ilgėliau, tabletės tampa tiesiog panacėja, žadančia puikią figūrą beveik akimirksniu. Tačiau ne viskas taip paprasta, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Gydom vieną, susergam kitu
Dar palyginti neseniai nutukimo gydymui buvo plačiai taikomi amfetamino grupės psichostimuliatoriai ir į juos panašios medžiagos. Jie tikrai efektyvūs, kadangi veikdami alkio ir sotumo jausmus reguliuojančius galvos smegenų centrus jie efektyviai sumažina apetitą. Tačiau vartojant šiuos preparatus sulaukiama išties daug šalutinių efektų.
Visų pirma, amfetaminai greitai sukelia stiprią psichinę priklausomybę – dėl to jie visame pasaulyje laikomi narkotikais. Be to, jie labai padidina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, o jau sergantiesiems praktiškai garantuoja sunkias komplikacijas.
Tokia padėtis paskatino farmakologijos specialistus ieškoti geresnių ir mažiau kenksmingų lieknėjimo preparatų. Tačiau kol kas sėkmės pasiekta tik iš dalies – sukurti preparatą, neturintį jokio šalutinio poveikio, dar nepavyko, mokslininkai gali pasigirti tik sumažinę šalutinių reiškinių tikimybę bei juos susilpninę. Šiuo metu tradicinė medicina pripažįsta tik 3 pagrindinius vaistus, skirtus kūno masei mažinti – tai sibutraminas, orlistatas ir rimonabantas.
Sibutraminas veikia alkį ir sotumą reguliuojančius smegenų centrus panašiai kaip amfetaminas, tačiau neturi tokio stipraus psichostimuliuojančio poveikio ir nesukelia priklausomybės. Tiesa, jis gali sukelti burnos sausumą, nemigą bei prakaitavimą, jo negalima vartoti sergant širdies ir kraujagyslių ligomis.
Orlistatas stabdo riebalų virškinimą, trukdo organizmui juos įsisavinti. Dėl to organizmas pradeda naudoti senas riebalų atsargas, taigi svoris krinta. Tačiau žarnynas toli gražu ne visada ramiai reaguoja į tokį jo darbo "patobulinimą". Daugelis žmonių šio preparato vartojimą nutraukia dėl padidėjusio dujų kaupimosi, viduriavimo bei išmatų nelaikymo.
Rimonabantas – pats naujausias svorį mažinantis preparatas, šiek tiek efektyvesnis už pirmuosius du. Jis reguliuoja apetitą blokuodamas endokanabinoidinę sistemą – tą pačią, kuri aktyvuojama vartojant hašišą ir kanapes, kurie, kaip žinia, dažnai padidina apetitą. Tarp šalutinių šio preparato efektų maloniu netikėtumu tapo tai, jog rūkantiesiems jis slopina potraukį tabakui. Deja, ilgiau pavartojus šio preparatą ima vystytis depresija ir net apninka mintys apie savižudybę.
Taigi farmacijos kompanijos kol kas dar tebeieško efektyvių priemonių, padedančių sulieknėti ir netrikdančių sveikatos.
Gydytojai aukščiau minėtus preparatus pacientams išrašo tik tais atvejais, kai viršsvoris išties didelis (jis nustatomas ir pagal kūno masės indeksą, ir pagal įvairių vietų apimtis). Tačiau ne paslaptis, kad jais pasinaudoti trokšta ir manekenių bumo apimtos merginos bei moterys, kurių kūno indeksas iš tikrųjų yra normalus. Kadangi tokių lieknumo manijos apsėstų žmonių tikrai apstu, susidaro palanki terpė šešėliniam verslui – juk daugelis susigundo proga įsigyti biologiškai aktyvių papildų (BAP), padedančių arba neva padedančių lieknėti.
Kuo skiriasi BAP nuo vaistinių preparatų? Tam, kad tam tikras preparatas atsidurtų vaistų sąrašuose, jis turi pereiti daugybę tyrimų įvairiuose medicinos centruose. Būtini patikimi duomenys, įrodantys jo efektyvumą, privalu nustatyti indikacijas ir kontraindikacijas, išsiaiškinti visus galimus šalutinius efektus ir, žinoma, įrodyti, kad preparatas nekenksmingas.
BAP tokie tyrimai nėra būtini, jų registracijos procedūra daug paprastesnė. Štai ir gaunasi, kad rydamas tokią piliulę žmogus iš tikrųjų nuryja didelį klaustuką – lieka neaišku, ar ji bus efektyvi, ar nepakenks.
BAP gamintojai dažniausiai naudoja 2 rūšių taktiką.
Pirmoji taktika – gudrybė. Tokiu atveju dažnai maisto papildas – tiesiog organizmui neutralių medžiagų rinkinys. O vartoti jį rekomenduojama vietoj pietų ar vakarienės. Ir, žinoma "vartojant preparatą iš valgiaraščio išbraukti riebius ir miltinius patiekalus". Be abejo, jei vadovausitės šiomis rekomendacijomis, svoris tikrai kris, tiesa, jomis vadovaujantis taip pat suveiktų ir paprasčiausias (tik gerokai pigesnis) vitaminas C.
Antroji taktika – niekšybė. Daugelyje stebuklingai veikiančių tablečių vis dėlto yra to paties amfetamino arba panašių medžiagų (fenfluramino, efedrino ir kt.), tik jie tarp sudėtinių dalių nepaminėti. Dar vertėtų nepamiršti, jog juodojoje rinkoje esančių tablečių gamybos sąlygos nekontroliuojamos – taigi net ir draudžiamųjų preparatų švara turėtų kelti abejonių. Dažniausios šių tablečių vartojimo pasekmės – kepenų veiklos, psichikos sutrikimai, plaukų slinkimas, dantų ir dantenų ligos. Kartais į lieknėjimo preparatus įdedama skydliaukės hormono trijodtrionino, tuo preparato vartotojui sukeliant Bazedovo ligos simptomus. Tokiu atveju lieknėjama sutrikdant viso organizmo funkcijas. Deja, jos dažniausiai neatsistato net ir nutraukus preparato vartojimą. Padidėjęs nervingumas, širdies ritmo sutrikimai, padidėjusi kūno temperatūra – tai tik dalis sutrikimų, kuriuos išprovokuoja neaiškios kilmės lieknėjimo piliulės.
Taigi belieka konstatuoti: saugių lieknėjimo piliulių kol kas nėra, o norint atsikratyti viršsvorio telieka vadovautis senomis geromis nuostatomis: mažiau valgio, daugiau judesio. Beje, maisto kaloringumą mažinti reikia išsaugant jo maistingumą, kad nesumažėtų kasdien su maistu gaunamų vitaminų, mikroelementų, aminorūgščių ir kitų medžiagų paros norma. O prieš pradedant vartoti bet kokius liekninančius preparatus būtina pasitarti su gydytoju dietologu.
Sibutraminas veikia alkį ir sotumą reguliuojančius smegenų centrus panašiai kaip amfetaminas, tačiau neturi tokio stipraus psichostimuliuojančio poveikio ir nesukelia priklausomybės. Tiesa, jis gali sukelti burnos sausumą, nemigą bei prakaitavimą, jo negalima vartoti sergant širdies ir kraujagyslių ligomis.
Orlistatas stabdo riebalų virškinimą, trukdo organizmui juos įsisavinti. Dėl to organizmas pradeda naudoti senas riebalų atsargas, taigi svoris krinta. Tačiau žarnynas toli gražu ne visada ramiai reaguoja į tokį jo darbo "patobulinimą". Daugelis žmonių šio preparato vartojimą nutraukia dėl padidėjusio dujų kaupimosi, viduriavimo bei išmatų nelaikymo.
Rimonabantas – pats naujausias svorį mažinantis preparatas, šiek tiek efektyvesnis už pirmuosius du. Jis reguliuoja apetitą blokuodamas endokanabinoidinę sistemą – tą pačią, kuri aktyvuojama vartojant hašišą ir kanapes, kurie, kaip žinia, dažnai padidina apetitą. Tarp šalutinių šio preparato efektų maloniu netikėtumu tapo tai, jog rūkantiesiems jis slopina potraukį tabakui. Deja, ilgiau pavartojus šio preparatą ima vystytis depresija ir net apninka mintys apie savižudybę.
Taigi farmacijos kompanijos kol kas dar tebeieško efektyvių priemonių, padedančių sulieknėti ir netrikdančių sveikatos.
Kokių jums vaistų: kenksmingų ar neveiksmingų?
Gydytojai aukščiau minėtus preparatus pacientams išrašo tik tais atvejais, kai viršsvoris išties didelis (jis nustatomas ir pagal kūno masės indeksą, ir pagal įvairių vietų apimtis). Tačiau ne paslaptis, kad jais pasinaudoti trokšta ir manekenių bumo apimtos merginos bei moterys, kurių kūno indeksas iš tikrųjų yra normalus. Kadangi tokių lieknumo manijos apsėstų žmonių tikrai apstu, susidaro palanki terpė šešėliniam verslui – juk daugelis susigundo proga įsigyti biologiškai aktyvių papildų (BAP), padedančių arba neva padedančių lieknėti.
Kuo skiriasi BAP nuo vaistinių preparatų? Tam, kad tam tikras preparatas atsidurtų vaistų sąrašuose, jis turi pereiti daugybę tyrimų įvairiuose medicinos centruose. Būtini patikimi duomenys, įrodantys jo efektyvumą, privalu nustatyti indikacijas ir kontraindikacijas, išsiaiškinti visus galimus šalutinius efektus ir, žinoma, įrodyti, kad preparatas nekenksmingas.
BAP tokie tyrimai nėra būtini, jų registracijos procedūra daug paprastesnė. Štai ir gaunasi, kad rydamas tokią piliulę žmogus iš tikrųjų nuryja didelį klaustuką – lieka neaišku, ar ji bus efektyvi, ar nepakenks.
BAP gamintojai dažniausiai naudoja 2 rūšių taktiką.
Pirmoji taktika – gudrybė. Tokiu atveju dažnai maisto papildas – tiesiog organizmui neutralių medžiagų rinkinys. O vartoti jį rekomenduojama vietoj pietų ar vakarienės. Ir, žinoma "vartojant preparatą iš valgiaraščio išbraukti riebius ir miltinius patiekalus". Be abejo, jei vadovausitės šiomis rekomendacijomis, svoris tikrai kris, tiesa, jomis vadovaujantis taip pat suveiktų ir paprasčiausias (tik gerokai pigesnis) vitaminas C.
Antroji taktika – niekšybė. Daugelyje stebuklingai veikiančių tablečių vis dėlto yra to paties amfetamino arba panašių medžiagų (fenfluramino, efedrino ir kt.), tik jie tarp sudėtinių dalių nepaminėti. Dar vertėtų nepamiršti, jog juodojoje rinkoje esančių tablečių gamybos sąlygos nekontroliuojamos – taigi net ir draudžiamųjų preparatų švara turėtų kelti abejonių. Dažniausios šių tablečių vartojimo pasekmės – kepenų veiklos, psichikos sutrikimai, plaukų slinkimas, dantų ir dantenų ligos. Kartais į lieknėjimo preparatus įdedama skydliaukės hormono trijodtrionino, tuo preparato vartotojui sukeliant Bazedovo ligos simptomus. Tokiu atveju lieknėjama sutrikdant viso organizmo funkcijas. Deja, jos dažniausiai neatsistato net ir nutraukus preparato vartojimą. Padidėjęs nervingumas, širdies ritmo sutrikimai, padidėjusi kūno temperatūra – tai tik dalis sutrikimų, kuriuos išprovokuoja neaiškios kilmės lieknėjimo piliulės.
Taigi belieka konstatuoti: saugių lieknėjimo piliulių kol kas nėra, o norint atsikratyti viršsvorio telieka vadovautis senomis geromis nuostatomis: mažiau valgio, daugiau judesio. Beje, maisto kaloringumą mažinti reikia išsaugant jo maistingumą, kad nesumažėtų kasdien su maistu gaunamų vitaminų, mikroelementų, aminorūgščių ir kitų medžiagų paros norma. O prieš pradedant vartoti bet kokius liekninančius preparatus būtina pasitarti su gydytoju dietologu.
| Autorius: | Eli.lt |
| Nuotraukos autorius: | Jupiterimages nuotr. |
