Ką valgyti, kad figūra būtų ideali?

Šiandien moteris nori būti ne tik sveika, bet ir liekna, nors per ilgus amžius keitėsi pažiūra į moters kūno proporcijas ir svorį. Pavyzdžiui, senovėje graži moteris turėjo sverti 64 kg, krūtinės apimtis negalėjo būti didesnė kaip – 91 cm, liemens – 70 cm, klubų – 91 cm. Viduramžių laikais žmonės gėrėjosi lieknomis gotiškomis linijomis. Todėl to meto moteris turėjo sverti ne daugiau kaip 45 kg, krūtinės apimtis negalėjo būti didesnė kaip 79 cm, liemens – 62 cm, klubų – 87 cm.

XVI amžiuje žavėtasi apkūnesnėmis moterimis: krūtinės apimtis padidėjo iki 88 cm, liemens – iki 67 cm, klubų – iki 89 cm, o svoris – iki 58 kg. XVII amžiaus gražuole buvo laikoma ta, kuri svėrė 72 kg. Tokios gražuolės krūtinės apimtis turėjo būti 98 cm, liemens – 72 cm, klubų – 110 cm.

XVIII amžiuje visų žvilgsniai vėl nukrypo į lieknas figūras – 60 kg buvo laikoma idealiu svoriu. XIX amžiaus mada bene labiausiai darkė moters figūrą – ji tapo panaši į širšę. Ją “platino” ir iš užpakalio, ir iš priekio, tik liemenį “gnybo” kaip tik įmanydami – liemens apimtis sumažėjo iki 45 cm, tačiau krūtinės apimtis siekė 92 cm, klubų – 98 cm, o svoris padidėjo iki 65 kg.

XX amžius buvo dar įnoringesnis – tai liepė siaurinti arba platinti pečius arba klubus, tai ragino uždengti arba atidengti kelius, didinti krūtinę arba ją plokštinti, tai siūlė ilginti arba trumpinti kaklą… Vis dėlto XX amžius ne taip deformavo moters figūrą, kaip ankstesni. XX amžiuje šalia mados diktato pasigirdo svarus mokslo žodis apie moters figūrą ir jos normalų svorį.

Kaip moteriai maitintis, kad būtų graži, liekna, elegantiška ir sveika?

1. Valgyti maistingą, įvairų, dažniau augalinį nei gyvulinės kilmės maistą;

2. Kelis kartus per dieną valgyti grūdinių produktų ar bulvių, įvairių, dažniau šviežių vietinių daržovių ir vaisių (nors 400 g per dieną);

3. Išlaikyti normalų kūno svorį (Kūno masės indeksas – 20 –25). Kasdien aktyviai judėti;

4. Mažinti riebalų vartojimą: gyvulinius riebalus, kuriuose yra daug sočiųjų riebalų rūgščių, keisti augaliniais aliejais ir minkštais margarinais, turinčiais nesočiųjų riebalų rūgščių;

5. Riebią mėsą ir mėsos produktus pakeisti ankštinėmis daržovėmis, žuvimi, paukštiena ar liesa mėsa;

6. Vartoti liesą pieną, liesus ir nesūrius pieno produktus (rūgpienį, kefyrą, jogurtą, varškę, sūrį);

7. Rinktis maisto produktus, turinčius mažai cukraus. Rečiau vartoti rafinuotą cukrų, saldžius gėrimus, saldumynus;

8. Valgyti nesūrų maistą. Bendras druskos kiekis maiste, įskaitant gaunamą su rūkytais, sūdytais, konservuotais produktais, duona, neturi būti didesnis kaip vienas arbatinis šaukštelis (5 g). Vartoti joduotą druską;

9. Riboti alkoholio vartojimą;

10. Valgyti reguliariai.

Ištrauka iš „Moters sveikatos ir grožio enciklopedijos“ (leidykla „Šviesa“, 2009). Enciklopedijos sudarytoja profesorė Gražina Drąsutienė.